Septyni paukščių įstatymai

20180617_0807221.jpg2018 m. pasirodė mano pirmoji knyga „Septyni paukščių įstatymai“ (išleido labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, iliustravo Lauksminė Steponavičiūtė). Tai trumpas pasakojimas apie draugystę ir kitoniškumo (ne)priėmimą; žinoma, kiekvienas skaitytojas tekstą gali interpretuoti savaip.

Kviečiu paskaityti ištrauką.

 

Septyni paukščių įstatymai

Smarkiai įsilijo. Lietus stiprėjo taip tolygiai, kad negalėjai pastebėti, kada dar tik krapnoja, o kada jau krinta dideli, apvalūs lašai. „Panašiai leidžiantis į jūrą saulei neįmanoma atskirti, kur viena debesų spalva pereina į kitą“, – ilgesingai prisiminė kiras.

Jie atsitūpė atokiame medyje už miestelio. Netrukus lietus aprimo.

– Juk esi girdėjęs apie septynis paukščių įstatymus? – paklausė kuosa, apžiūrėjusi bičiulio sparną.

– Ne, – kiras papurtė galvą.

Jų vyresnysis nieko panašaus nėra minėjęs. Antraip kiras tikrai būtų įsidėmėjęs.

– Keista, – sumurmėjo kuosa. – Paprastai paukščiai juos žino. Šiaip ar taip, – jau garsiau tarė ji, – mes gyvename pagal tuos įstatymus, nesvarbu, ar girdėjome apie juos, ar ne. Tai mūsų kraujyje.

Kiras pasuko galvą. Jis atidžiai klausėsi.

– Štai tie septyni paukščių įstatymai. Skrisdamas niekad nesustok ir nesigręžiok – tai du pirmieji. O toliau: išgyvena stipriausieji; paukščiai pamiršta, kas jų mama ir tėtis; kitoks visada priešas; kova yra kova; paukščiai negalvoja, kaip viskas baigsis.

Kiras susimąstė. Nelabai suprato, ką pasakė kuosa, bet jautė, jog tai kažkas svarbaus.

– Mes laikomės šių įstatymų negalvodami. Tai taip pat įprasta, kaip kvėpuoti, skraidyti… Vos išsiritę mokomės jų iš vyresniųjų. Tai mūsų gyvenimo pagrindas.

– Ar būtume kitokie, jei nesimokytume to iš mažumės? – kaip buvo pratęs, negalvodamas tarė kiras, bet tuoj pat susigriebė pasakęs kažką nederama.

Kuosa jo žodžius sutiko ramiai.

– Ko gero, – atsakė ji. – Žmonės irgi turi savus įstatymus. Tik jų yra dešimt.

– Ar jie panašūs į mūsiškius?

– Tikriausiai. Bet vargu ar tokie patys. Juk žmonės gyvena kitaip nei mes.

– Tiesa, – atitarė kiras.

20180617_122111.jpg

 

Reklama

Karen Blixen „Iš Afrikos“

Is Afrikos

Danų aristokratė Karen Blixen 1914 m. su vyru išvyko į Keniją, kur praleido 17 metų – augino kavos pupeles ir rūpinosi ferma, bendravo su čiabuviais ir domėjosi gamta. Vėliau dėl finansinių sunkumų K. Blixen teko grįžti į Europą. Savo gyvenimą Kenijoje ji aprašė knygoje „Iš Afrikos“.

Tai įtaigus kūrinys, kuriame stipriai juntama rašytojos meilė Afrikai, jos gamtai ir žmonėms. Skaitant nesunku įsijausti į to pasaulio ir laikotarpio atmosferą. Nors kai kurie aprašomi reiškiniai etiniu požiūriu gali būti vertinami prieštaringai (K. Blixen kritikuojama dėl rasizmo), tačiau knygoje jie yra epizodiniai ir nublanksta prieš svarbiausią atskleidžiamą dalyką – Afrikos magiją. Skaityti malonu ir dėl puikaus Violetos Tauragienės vertimo.

1985 m. pasirodė pagal šią ir kitas K. Blixen knygas sukurtas filmas „Mano Afrika“ („Out of Africa“;  režisierius Sydney Pollack), kuris sulaukė didelio pasisekimo, laimėjo septynias „Oskaro“ statulėles.

safari17-696x483

Karen Blixen

J. Shinoda Bolen „Kiekviena moteris – deivė“

Ši knyga pirmą kartą išleista 1984 metais JAV ir netrukus sulaukė didelio populiarumo. Ji daugelį kartų perleista, išversta į 24 kalbas, o lietuviškai pasirodė 2016 m.

Knygos autorė Jean Shinoda Bolen – amerikiečių psichiatrė, visuomenės veikėja ir rašytoja. Išplėsdama K.G. Jungo teoriją, knygoje ji pristato novatorišką požiūrį į moters psichologiją: aiškina ją senovės graikų deivių archetipais.

Archetipas – tai kolektyvinės pasąmonės vaizdinys; jėga, lemianti mūsų poreikius, norus bei elgesį. Kad būtų lengviau suprasti ir įsisąmoninti, psichologijoje archetipai dažnai apibūdinami per simbolius. Pavyzdžiui, Jungas rašė apie anima, animus, šešėlio, savasties ir kitus archetipus, literatūroje taip pat teko sutikti moters psichologijai taikomus mergelės, raganos, laukinės moters vaizdinius. Rodos, pasirinktas simbolis priklauso nuo požiūrio taško ir savybių, kurias norima išryškinti. J. Shinoda Bolen mini septynias graikų deives: Artemidę, Atėnę, Hestiją, Herą, Demetrą, Persefonę bei Afroditę. Pasak autorės, kiekvienoje moteryje dominuoja vienas ar keli iš šių archetipų.

Minėtos septynios deivės knygoje išsamiai pristatomos, pradedant mitologijos kontekstu ir tęsiant, kaip archetipas veikia įvairias moters gyvenimo sritis. Tekstas įtaigus ir suprantamas, suteikia daug kasdieniame gyvenime nesunkiai pritaikomų įžvalgų. Beskaitant mane nustebino tūkstančių metų senumo mitų akivaizdžios paralelės su šių dienų gyvenimu; tai skatina tikėti, jog žmogaus prigimtis iš esmės nepasikeitė. Tekste taip pat justi feministinės idėjos (autorė nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio aktyviai dalyvauja feministiniame judėjime). Iš šio leidinio taip pat galima pasisemti graikų mitologijos žinių (ar pakartoti, kas primiršta).

Į lietuvių kalbą išversta ir daugiau Jean Shinoda Bolen knygų: taip pat antikos mitologija paremtos „Kiekvienas vyras – dievas“ bei „Kiekviena brandi moteris – deivė“ ir „Psichologijos Dao. Kaip suvokti akimirkas“.

Artemidės skulptūra Luvre (Wikipedia)

 

 

 

B. Paulauskienė „Nusipiešk gyvenimą, kokio nori“

nusipiesk-gyvenima-kokio-nori.jpg

Ši knyga pristato fraktalinio piešimo metodą, jo teikiamą naudą bei galimas taikymo sritis. Autorė skatina visus pabandyti piešti, pateikia pavyzdžių apie fraktalų poveikį iš savo ir kitų žmonių gyvenimo.

Knyga labai pozityvi bei įkvepianti. Ją beskaitydama ir pati ėmiausi piešti fraktalus. Pasak B. Paulauskienės, šis užsiėmimas yra ne tik turiningas laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir gali padėti pažinti save, keisti gyvenimą, siekti užsibrėžtų tikslų, pagerinti sveikatą.

Knyga išleista kokybiškai, su gražiomis iliustracijomis – pačios autorės bei kitų žmonių fraktaliniais piešiniais.

Fraktalu ciklas - nr.11

Mano fraktaliniai piešiniai (1)

Fraktalu ciklas nr.14

Mano fraktaliniai piešiniai (2)

Fraktalu ciklas - nr.18

Mano fraktaliniai piešiniai (3)

Fraktalu ciklas - nr.19

Mano fraktaliniai piešiniai (4)