P. Modiano „Povestuvinė kelionė. Iš užmaršties gelmių“

Mes visada vaikštome tomis pačiomis vietomis, tik skirtingu laiku, tačiau, nors mus skiria metai, imame ir pagaliau susitinkame.

P, Modiano virselisPatrick Modiano – žymus šiuolaikinis prancūzų rašytojas, 2014 m. Nobelio literatūros premijos laureatas. Į lietuvių kalbą išversta keletas šio autoriaus knygų. Į mano perskaitytąją sudėtos dvi – „Povestuvinė kelionė“ ir „Iš užmaršties gelmių“.

Pirmojoje pasakojama apie žurnalistą, kuriam gyvenimas staiga praranda prasmę ir jis nusprendžia nuo to gyvenimo neribotam laikui pabėgti: apsimeta išvykstąs į Braziliją, o iš tikrųjų pasilieka Paryžiuje, kuriame ir gyvena. Vyras apsistoja atokiame viešbutyje ir ima tyrinėti kadaise sutiktos poros gyvenimo istoriją (iš savo prisiminimų, surinktų dokumentų). Jis ima dažnai užsukti į vietas, kuriose lankydavosi praeityje, nuolat ieško ryšių tarp praeities ir dabarties (to yra kone apsėstas). Taigi tekste prisiminimai pinasi su esamuoju laiku. Dėl to kartais sunkoka sekti įvykius.

Antrajame romane pasakojama apie vyro ryšį su viena kadaise sutikta moterimi. Jie bendravo tik kelis mėnesius, bet veikėjui ji – labiausiai per gyvenimą įsiminęs žmogus. Šioje knygoje taip pat daug dėmesio skiriama laikui, tyrinėjama, kokį poveikį jis daro žmogui bei prisiminimams.

Skaitant abu tekstus susidaro įspūdis, jog esi giliai paniręs pagrindinio veikėjo mintyse. Tai gana autentiškas pasakojimo stilius, tikriausiai specifinis P. Modiano kūrybos bruožas. Vis dėlto abu tekstai man pasirodė migloti ir nuobodoki. Galbūt jų tikrąją vertę suprasčiau skaitydama su kitokiu nusiteikimu ar kitame gyvenimo etape. Bet iš esmės kiek stebiuosi, kad P. Modiano buvo apdovanotas Nobelio premija.

2 komentarai “P. Modiano „Povestuvinė kelionė. Iš užmaršties gelmių“

  1. Dabar baiginėju antrą romaną, nežinau, kodėl romanais jie vadinami tokie trumpučiai ir jaučiuosi visiškai taip pat. Visiškai sutinku. Man iš viso keista, kaip du romanai taip panašiai parayti: abiejuose veikėjas vaikinas susiduria su pora. Labai neoriginalu, vos ne klaida atrodo. Aišku, vertėjos skirtingos vertė tekstus, gal joms taip nesijautė, kaip skaitytojui… Žinoma, nuotaiką moka autorius sukurti, bet aš kažko tokio tikrai neįžvelgiu, man panašus jausmas buvo skaitant Kitą laureatę Munro…

    • Aha, kartais gerai įvertintų autorių kūryba tiesiog “nelimpa“ ir tada nesupranti, kodėl ji taip gerai vertinama (arba atvirkščiai – kodėl, rodos, nepakankamai įvertinti rašytojai, kurie patinka). Vis dėlto literatūros kritikai ir skaitytojai kažką įžvelgia P. Modiano knygose; skaitydama galvojau, gal kada nors vėliau suprasiu, bet kol kas grįžti prie jo knygų nesinorėjo.
      Alice Munro kol kas neskaičiau, bet visai norėčiau pabandyti “Brangus gyvenime“.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s