N. Babbitt „Amžinieji Takiai“

Amzinieji TakiaiVienaip ar kitaip, bet viskas kažkaip susiklosto. – Ji susidėjo rankas ir linktelėjo labiau pati sau negu Vinei. – Gyvenimą reikia gyventi, nesvarbu, ar jis ilgas, ar trumpas, – ramiai pasakė ji. – Turi priimti tai, kas tau skirta. Mes tiesiog einame savo gyvenimo keliu, kaip ir visi kiti, diena po dienos.

Vinės Foster gyvenimas pasikeičia, kai ji atsitiktinai susipažįsta su Takiais – šeima, gyvenančia amžinai. Pirmą kartą išdrįsusi žengti už savo griežtai kontroliuojamų namų tvoros, Vinė Takių dėka patiria daugybę nuotykių – sužino, kas yra draugystė, meilė, skausmas, ir diskutuoja su Takiais bei savimi, ar verta gyventi amžinai. Mergaitė net gauna galimybę tokį gyvenimą pasirinkti. Jos sprendimas paaiškėja istorijos pabaigoje.

Knyga parašyta paprastu stiliumi, skaityti nesunku, bet tekste nemažai metaforų, kurios skatina neskubėti, neapsiriboti vien siužeto sekimu. Kūrinys kažkuo primena S. Waugh „Žmogonus“ – galbūt dėl to, jog Žmogonai taip pat nesensta, o dėl savo neįprastumo priversti gyventi atokiau nuo žmonių visuomenės.

2002 m. pagal šią knygą sukurtas filmas.