Simone de Beauvoir „Antroji lytis“

Antroji lytis

Simone de Beauvoir (1908-1986) – prancūzų filosofė, feminizmo šalininkė. Jos veikalas „Antroji lytis“ (1948) laikomas feminizmo biblija.

Knygą sudaro du tomai. Pirmajame – „Faktai ir mitai“ – gilinamasi į priežastis, kodėl moteris kone visais istoriniais laikotarpiais buvo diskriminuojama ir kodėl tik pastaruoju metu prasidėjo jos emancipacija. Antrajame tome – „Išgyventa patirtis“ – aiškinamasi, kaip moteris išgyvena visus jai primestus apribojimus, kaip mėgina juos kompensuoti, kokios galimybės iš tų apribojimų išsilaisvinti.

S. de Beauvoir nuomone, žemesnę nei vyro moters padėtį visuomenėje lemia ne kokios nors įgimtos savybės, fiziologija, o moters situacija. Nuo pat mažens mergaitės ugdomos kitaip nei berniukai ir tai palieka gilų įspaudą jų psichikoje, suformuoja nepasitikėjimą savimi, požiūrį, kad esi priklausoma nuo vyro. Šie vidiniai psichologiniai dalykai, jau nekalbant apie visuomenės nuostatas ir realius veiklos apribojimus, trukdo moteriai siekti savo tikslų ir būti tikrai laisvu žmogumi. Taigi iki šiol žmonijos kultūrą daugiausiai kūrė vyrai tik todėl, kad moteriai nebuvo leidžiama to daryti. Iš to, kokių gabių kūrėjų pasitaiko moterų tarpe dabar, kai jos mažiau ribojamos, galima spręsti, kiek daug žmonija prarado anksčiau moteris slopindama.

Simone de Beauvoir by Henri Cartier-Bresson, Paris, France, 1945. © Henri Cartier-Bresson/Magnum Photos

Kartais „Antroji lytis“ man pasirodydavo prasilenkianti su laiku. Daug ten minimų problemų dabar jau nėra aktualios (pvz., moteriai leidžiama išeiti vienai pasivaikščioti, gyvenimas nesusituokus nebėra smerkiamas, moterys gali užimti vadovaujamus postus). Kita vertus, praeities problemų užmiršti nevalia, nes jos daro įtaką dabarčiai ir ateičiai. Tačiau moters padėtis, lyginant su XX a. II puse, kai „Antroji lytis“ buvo parašyta, iki galo nepasikeitė ir kai kurie sunkumai, ypač susiję su savęs vertinimu, išliko aktualūs iki šiol.

Knygą skaityti nebuvo lengva – ir dėl gausiai vartojamų filosofinių terminų, ir dėl sudėtingos sakinių konstrukcijos, ir dėl didelės apimties. Tačiau buvo gan įdomu, tekste vis aptikdavau netikėtų minčių, įžvalgų, todėl mesti teksto į šalį nesinorėjo. Įveikti jį buvo užduotis, iššūkis.

Filosofė Simone de Beauvoir nebuvo ištekėjusi, neturėjo vaikų. Savo laiką ji skyrė akademinei karjerai, politikai, rašymui, kelionėms, dėstymui. Su ilgamečiu gyvenimo draugu, kitu žymiu prancūzų filosofu, Jean-Paul Sartre 1965 m. ji lankėsi Lietuvoje, Kuršių nerijoje. Keletas tos kelionės akimirkų yra įamžintos lietuvių fotografo Antano Sutkaus.

© Antanas Sutkus, iš serijos „Jean-Paul Sartre Lietuvoje“, 1965

Reklama